Miesto žemėlapis
Naujienų prenumerata
Lithuanian English German Latvian Polish Russian
Reklama | Redakcija  
Mažeikių įmonės
A-Z
Orai Maeikiuose
Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė
Dienos horoskopas
Sapno paaiškinimas

Ką turėtų žinoti kiekvienas žuvies pirkėjas ir žvejys?

Lietuvos vartotojai labiausiai žuvies valgymo problema susidomėjo, kai televizijoje ir internete pasklido informacija apie iš Vietnamo importuojamas "nuodingąsias" pangasijas. Visas dėmesys tuo metu buvo sutelktas į vieną žuvies rūšį. Tačiau tai tik lašas jūroje. 

Prieš rinkdamiesi žuvį turime įvertinti daugiau aspektų nei tik šalį iš kurios ji įvežama, juk mūsų lietuviškoji vandens gyventoja gali būti tokia pat pavojinga kaip ir toji iš Vietnamo.

Ką turėtų žinoti saugantis sveikatą vartotojas

Žuvis lyg kempinė kaupia savyje įvairios kilmės teršalus, tiek organinės, tiek neorganinės. Iš jų organizmo toksinės medžiagos keliauja į mūsų organizmus atnešdamos ligų ir sveikatos sutrikimų „kraitelį“, todėl labai svarbu kuo daugiau išmanyti apie mėgstamą maistą.

Stenkitės vengti riebios žuvies, kadangi riebaliniame sluoksnyje kaupiasi daugiausia teršalų: dioksinų, persistentinių pesticidų, bifenilų, kurie yra mutogenai ir kancerogenai.

Plėšrios žuvys sukaupia daugiausia sunkiųjų metalų ir toksinų, tad pasistenkite jų valgyti kuo mažiau.

Nepirkite gyvos žuvies, kuri pažeista: žaizdos ant šonų, iškritę žvynai.

Venkite vartoti Baltijos jūroje pagautą žuvį, kadangi tai viena užterščiausių jūrų pasaulyje.

Jei jau nusprendėte valgyti Baltijos jūroje pagautą žuvį, darykite tai ne dažniau nei kartą per savaitę. Besilaukiančioms moterims, maitinančioms mamoms bei vaikams iki 14 metų apskritai nerekomenduoja jos valgyti.

Pangasijos ir tilapijos auginimo metu su maistu gauna daugybe medikamentų, todėl rekomenduoja šios žuvies vengti.

Venkite išdarinėtos žuvies bei jos produktų. Apdorojimo procese yra naudojami cheminiai junginiai (ardantys kaulus, suteikiantys spalvą).

Sveikatai saugiausia švariuose tvekiniuose ir vandenyse pagauta žuvis. Jei turite galimybę, pirkite žuvį iš ekologiškų ūkių ar skatinkite vietinę prekybą, pirkdami iš žvejų. Ir būtinai pasidomėkite, kur jie sugavo savo laimikius.

Lietuviška nebūtinai geriausia

Dauguma Lietuvos upių ir ežerų yra švarūs ir juose pagauta žuvis bus tikrai sveika, tačiau būtina žinoti tas vietas, kuriose geriau nežvejoti ir nepirkti šiose vietose pagautos žuvies.

Žurnale „Greenas“, mokslininkė dr. Nijolė Kazlauskienė patarė atkreipti dėmesį į šiuos vandens telkinius:

Normas viršijančio nikelio aptinkama Elektrėnų mariose ir kituose vandens telkiniuose bei upėse nuo Elektrėnų Kauno link.

Pro Elektrėnų elektrinės kaminus nikelis iškeliauja ir priklausomai nuo oro sąlygų išplinta aplinkoje.

Nikelio yra kai kuriose Nemuno vietose, Dysnos poslėnyje, Šventotoje.

Marčio ežere, šalia Telšių, sunkiųjų metalų koncentracija dėl plėtojamos odos perdirbimo pramonės taip pat gerokai per didelė.

„Tiksinti bomba“ tyvuliuoja šalia Šiaulių – tai Švedės tvenkinys, kitaip vadinamas Ginkūnų, arba Malavėnų, tvekiniu. Šalia tvenkinio yra Kairių sąvartynas, kuriame palaidotos įvairios cheminės medžiagos. Jos su krituliais patenka į šalia esantį tvenkinį ir neišvengiamai – į gruntinius vandenis.

Žuvies gaudyti nepatariama ir netoli Klaipėdos uosto, Nevėžio upėje šalia Panevėžio.

Vienu nešvariausių ežerų Lietuvoje galima laikyti Drūkščių ežerą, kuris nuo 1983 metų aušino vieną, o nuo 1987 metų du Ignalinos atmominės elektrinės reaktorius. Sunkieji metalai niekur nedingsta, jie nesuyra.

Jei matote, kad jūsų gyvenamojoje vietoje į vandens telkinius išeina vamzdžiai iš kurių keliauja nuotekos ar gyvenate netoli gamyklų, patartina tokiose vietose nežvejoti. 

Darnoje su gamta

Gamtosaugininku teigimu, visiškai išeikvota ar pereikvota jau 80 proc. pasaulio žuvies išteklių. Europa, išeikvojusi savus žuvies ištek­lius, sparčiai skverbiasi į kitus žvejybos regionus.

Pasak kai kurių mokslininkų prognozių, jei dabartinės žvejybos ir žuvies suvartojimo tendencijos nesikeis, komercinių žuvų vandenynuose neliks jau 2048 metais. Norint atsakingai vartoti žuvį, nereikia jos visiškai atsisakyti.

Lietuvos gamtos fondas yra parengęs žuvies ir jūros produktų vartotojo vadovą. Čia yra pateikiamos rekomendacijos skatina atsakingai pasirinkti žuvį kasdieniam vartojimui.

Venkite pirkti giliuose vandenyse gyvenančias žuvis.Jos auga lėtai, tad šių žuvų ištekliai yra itin jautrūs pergaudimui, žvejyba labai silpnai reguliuojama. Nepirkite žuvų, įtrauktų į Raudonąją knygą.

Ieškokite vietinių gausių žuvų rūšių – taip paremsite vietos verslą, o ir žuvis greičiausiai bus šviežesnė ir kokybiškesnė.

Sumažinkite tuno vartojimą, kadangi tai viena labiausiai nykstančių žuvų pasaulyje.

Baltijos lašišos, jūros ešeriai, unguriai, paltusai yra ant išnykimo ribos.

Vartokite kuo mažiau krevečių, nes jų žvejyba nusižengia tausojančios žvejybos principams.

Pasirinkę atsakingą žuvies vartojimo kelią, kiekvienas gali prisidėti prie maisto išteklių saugojimo. Galbūt mažiau tai pajus pasaulinė maisto pramonės rinka, bet Lietuvoje savo pasirinkimu tikrai galime įtakoti vienos ar kitos žuvies rūšies likimą.

Ekodiena.lt

 

Mazeikiu.info


( 0 Votes )
 

Gydytojai siūlo visoms institucijoms laikytis įstatymo dėl pacientų duomenų apsaugos

Antradienį Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) kreipėsi į Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas dėl paciento medicinos dokumentų kopijų teikimo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams. Rašte ministerijoms LGS pateikia išaiškinimą, kad LR Civilinis kodeksas draudžia teikti asmens ligos istorijos kopiją, taip pat, akcentuodama šių duomenų ypatingą apsaugą, LGS perspėja, jog neteisėtas jų naudojimas gali sukelti realios moralinės ar net turtinės žalos pacientui.

„Pastaruoju metu padažnėjo „Sodros“ skyrių reikalavimų gydymo įstaigoms pateikti asmens medicinos dokumentų kopijas, tačiau, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šios institucijos gali gauti tik informaciją apie pacientus, bet ne jų ligos istorijų, kurios yra saugomos gydymo įstaigose, kopijas. Šiuos dokumentus galima gauti tik patiems pacientams sutikus, – pabrėžia LGS prezidentas prof. dr. Liutauras Labanauskas. –  „Sodrai“ vykdant kontrolės funkciją reikalinga konkreti specifinė informacija apie pacientą, o ne visa ligos istorija. Panašu, kad dabar medicininių dokumentų svarba nėra iki galo suprantama. Įsivaizduokite situaciją, kai mažo miestelio pradinių klasių mokytojai diagnozuojamas ŽIV, arba neseniai pastojusios moters darbdavio žmona – „Sodros“ specialistė, galinti matyti visą jos ligos istoriją. Visos medicininės informacijos pateikimas tretiesiems asmenims be paties paciento sutikimo gali pakenkti tiek asmeniniam, tiek ir profesiniam paciento gyvenimui.“

Pasak LGS prezidento, dėl egzistuojančios tvarkos gali nukentėti ir pačios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos: „Įstatymuose numatyta, kad atsakomybė už pacientų duomenų saugojimą tenka gydymo įstaigai, tad pacientams patyrus žalą dėl informacijos apie juos nutekėjimo, žalos atlyginimo būtų reikalaujama būtent iš gydymo įstaigos, nes pacientai net nežino, kad žala gali atsirasti dėl visai kitų institucijų veiklos.“

2011 m. kovą LGS jau kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl paciento medicininės dokumentacijos teikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams, tačiau ministerija nurodė, kad „Sodros“ teritoriniai skyriai kontroliuoja nedarbingumo pažymėjimų, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl sveikatos priežiūros įstaigos privalo pateikti jiems pacientų medicininius dokumentus. „Be to, iki šiol vis dar nėra aišku, kaip „Sodros“ teritoriniai skyriai saugo sveikatos priežiūros įstaigų pateiktus pacientų medicinos dokumentus ir užtikrina jų konfidencialumą“, – atkreipia dėmesį prof. L. Labanauskas. Ne tik LGS, bet ir Pasaulio sveikatos organizacija bei Europos nuolatinis gydytojų komitetas, kurio nare yra LGS, yra aiškiai pasisakę, kad prieiga prie duomenų apie paciento sveikatą turi būti ribojama tiek, jog gaunama informacija nebūtų perteklinė ir nebūtų pažeista paciento teisė į asmeninį gyvenimą.

Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas negali jokiems kitiems asmenims be paciento sutikimo suteikti informacijos apie pacientą arba sudaryti sąlygas gauti oficialių dokumentų kopijas. Išimtis numatoma tik informacijos, bet ne duomenų (t.y. dokumentų kopijų) apie pacientą teikimui, ir ji teikiama tik tais atvejais, kai tai privaloma pagal įstatymus, ir tik tiek, kiek nedaro žalos paciento ar kito asmens privataus gyvenimo interesams.

RsV agentūra „Ad verum“


Mazeikiu.info


( 0 Votes )
 

Šv. Valentino dienos išvakarėse − 10 faktų apie bučinius

 

Mokslininkai teigia, jog bučiniai yra ne vien meilės įrodymas. Jie sukelia itin stiprias teigiamas emocijas, jų dėka skiriasi adrenalinas, kuris pakelia tonusą ir net padeda deginti kalorijas bei prailginti gyvenimą. Artėjant šv. Valentino dienai, pateikiame dešimt įdomių faktų apie bučinius.

  1. 336 valandos arba dvi savaitės – tiek laiko savo gyvenime vidutiniškai bučiuojasi žmogus.
  2. Nors paprastas bučinys reikalauja vos dviejų veido raumenų darbo, prancūziško bučinio metu dirba net 34 veido raumenys.
  3. Bučiniai naudingi dantims. Bučiuojantis išskiriamos biologinės ir cheminės medžiagos burnoje padeda išvengti ėduonies. Svarbu nepamiršti ir burnos gaivumo.
  4. Bučinio minutė sudegina 6,4 kalorijas, jei jis intensyvus gali pavykti sudeginti ir 30 kalorijų. Palyginimui, minutę greitai eidami sudeginsite tik 4 kcal.
  5. Lietuvos bučiavimosi rekordą pavyko pasiekti Ievai Pranskevičiūtei ir Karoliui Zaleckui, 19-mečiams studentams iš sostinės. 2010 m. birželio 17–18 d. pirmą kartą Lietuvoje organizuotame „Ilgiausio bučinio su „Listerine“ konkurse įsimylėjėlių porai pavyko bučiuotis net 18 valandų. Šiemet vasario 14-ąją antrą kartą organizuojamame „Ilgiausio bučinio su „Listerine“ konkurse bus siekiama pagerinti šį rezultatą.
  6. 46 valandos 24 minutės ir 9 sekundės – oficialus pasaulio ilgiausio bučinio rekordas. 2011 metų vasario 13 d. jį pasiekė sutuoktiniai Ekčajus ir Laksana Tiranarat iš Tailando.
  7. Pirmasis bučinys pasirodė kine 1896 m. T. Edisono kompanijos sukurtame filme „May Irwin ir Johno C. Rice‘o bučinys“. Jis truko pusę minutės – lygiai tiek, kiek truko bučinys. Daugiausiai bučinių savo kolegei kine „padovanojo“ Johnas Barrymoras, kuris Mary Astor filme „Don Žuanas“ (1926 m.) pabučiavo 127 kartus.
  8. Mokslininkai vis dar nėra įsitikinę, ar bučiuotis išmokstama, ar tai įgimtas sugebėjimas. Bučinių kultūra labai skirtinga visame pasaulyje. Pavyzdžiui, eskimai kaip ir egiptiečiai išreiškia jausmus trindamiesi nosimis. Bučinys į abu žandus – populiarus pasveikinimo paprotys visame pasaulyje.
  9. XVI a. Neapolyje už bučinį būdavo baudžiama mirties bausme. Keisti draudimai iki šiol paplitę pasaulyje. Pavyzdžiui, JAV, Konektikuto valstijoje, sutuoktinių poroms uždrausta bučiuotis sekmadienį, o barzdotiems vyrams Indianos įstatymai apskritai draudžia bučiuotis.
  10. Bučiniai gali prailginti Jūsų gyvenimą. Nors bučiuojantis gali būti perduotos įvairios bakterijos bei ligos, įvairūs tyrimai parodė, jog vyrai, kurie prieš išeidami į darbą pabučiuoja savo žmonas, gyvena net penkeriais metais ilgiau nei tie, kurie atsisveikindami nebučiuoja sutuoktinės.

Progroup.lt

Mazeikiu.info


( 0 Votes )
 
More Articles...